Straipsniai

Šiuolaikinės kaligrafijos atgimimas Salva Rasool kūryboje

 

Šių metų arabų kultūros dienose svečiuosis iš Indijos kilusi menininkė Salva Rasool, pasaulyje garsėjanti unikaliomis arabiškosios kaligrafijos interpretacijomis. Menininkė pateikia tradicinę arabeską stilizuota, šiuolaikine maniera, derindama tradiciją ir modernumą. Salva nuolatos eksperimentuoja su spalvomis, tekstūra, stiliais, inovatyviomis technikomis ir įrankiais, į darbus įtraukdama keramiką, stiklą, odą, metalus, medžiagas ir karoliukus. Jos darbuose atgyja Kufi, Dewani, Naskh geometriniai stiliai, pateikti ryškiame, spalvotame kontekste. Nesvarbu, ar išmanote arabų kalbą, stilizuotos arabų kalbos raidės nepalieka abejingų. Iš tiesų, tai be galo grakštus, universalus raštas, kurio raidės menininkės rankose atgyja ir sukuria gilumo, subtilumo, magiškumo įspūdį. Plačiau apie kūrybą, gyvenimą ir darbą Salva pasakoja Arabų kultūros forumui.

Papasakokite kaip ir kada prasidėjo jūsų bandymai kurti Islamo meną? Kodėl susidomėjote kaligrafija?

Mano pirmasis susidūrimas su arabų kaligrafija buvo per mokytoją, kurį man skyrė mano tėvai kai buvau dvylikos metų. Kai baigiau mokyklą ir buvau tikra, kad noriu būti menininke, įstojau į prestižinę „Sir J.J School of Applied Art“ meno mokyklą Mumbajuje, į 5 metų intensyvų grafinio dizaino ir kitų artimų sričių kursą. Nors kaligrafija visuomet žadino mano susidomėjimą, bet ketvirtame studijų kurse pasirinkau tipografijos specializaciją kaip pirminį dalyką. Po studijų baigimo septynis metus dirbau reklamos industrijoje kaip meno vadovė ir vadovaujančioji apipavidalintoja.

Iš darbo išėjau, nes buvo sunku suderinti darbą su šeima. Pradėjau ieškoti galimybių kaip panaudoti savo įgūdžius namuose, todėl  ėmiau kurti artefaktus ir rašyti straipsnius namų dizaino tema. Per šį trumpą laiką neradusi ko nors unikalaus kuo galėčiau dekoruoti savo namų sienas, nusprendžiau pati piešti ant drobės. Drobėje dailia arabų kaligrafija buvo pavaizduoti 99 Dievo vardai (al- asmā ul-husna), būtent ši drobė nuvedė mane į pirmąjį susidūrimą su šiuolaikinės arabų kaligrafijos sfera. Nuo to laiko nesigręžiojau atgal.

Kas jus įkvepia?

Savo įkvėpimą darbams  kildinu  iš natūralios aplinkos. Ypatingai mėgstu kai skirtingos tekstūros ir spalvos sąveikauja su gražiai sukurtu pasauliu aplink mus. Jeigu jums tektų apversti mano telefoną, kurį visur su savimi nešiojuosi tam, kad galėčiau įamžinti bet ką vertą dėmesio, rastumėte pavaizduotas vieną prie kitos esančias gražiai susluoksniuotas medžių šakas, kurios mane įkvepia kūrybai.

Kaip jūs dirbate? Kaip atrodo jūsų tipinė diena?

Nors tipinė darbo diena susideda iš aštuonių darbo valandų, aš stengiuosi savęs neriboti fiksuotu laiku ir vietoje to, kliaujuosi įkvėpimo akimirkomis. Kasdieną įeidama į savo studiją regiu aibę skirtingų medžiagų, sienų apkabintų abstrakčiais įrankiais, kuriuos naudoju drobių tekstūros formavimui, ir staiga esu perkeliama į dūzgiantį kūrybinės energijos ir dvasios pasaulį.

Koks jūsų darbų tikslas?

Nuo vaikystės esu artistė ir tas džiaugsmas kai kuri ką nors naujo iš vaizduotės egzistuoja manyje iki šių dienų ir nepakito. Per šią mano ilgą ir gražią kelionę mačiau savo meną įkvepiant begalinę meilę ir supratimą, sujungiant žmones iš skirtingos aplinkos kartu bendro grožio supratimui. Todėl įtikėjau, kad menas yra pati stipriausia jėga, griaunanti barjerus ir skatinanti visuomenės harmoniją šiame mūsų nuolat karų draskomame pasaulyje. Taip pat matau savo meną kaip galimybę paaiškinti klaidingą supratimą apie Islamą ir parodyti pasauliui, kad „musulmonai“ yra taip pat ir „menininkai“ ir „tapytojai“.

Kaip jūsų menas per laiką pasikeitė?

Mano menas perėjo daug transformacijų – svarbiausias buvo perėjimas iš namų dekoro į drobės tapybą. Kai pradėjau koncentruotis į tapybą, darbai išsivystė į labiau tekstūra paremtą kaligrafijos formą. Ši transformacija pareikalavo improvizuoti su kitokiais nei teptukais įrankiais. Greitai sukaupiau objektų, kurie padėjo mano meno kūriniams tapti gyvesniais ir gilesniais, arsenalą. Galiausiai, kai įvaldžiau savo techniką, pradėjau koncentruotis į šiuolaikinio ir tradicinio meno sintezę, išvysčiau stilių, kuris pradėjo jungtis su moderniu geometriniu menu.

Kokias temas pasirenkate?

Kol mano pirminės temos darbų įgyvendinimu yra sutelktos į abstrakciją, stiprūs žodžiai ir sielą jaudinančios frazės, kurias pasirenku kaip bazę darbui, yra dažnai iš Korano ir kitų arabų filosofijos šaltinių.

Koks jūsų mėgstamiausias meno kūrinys?

Jau tapau beveik du su puse dešimtmečio ir pasirinkti mėgstamiausią būtų tiek neįmanoma tiek nesąžininga kitų atžvilgiu. Bet jeigu būčiau priversta pasirinkti asmeninį mėgstamiausią, rinkčiausi tarp C180 ir C209 (Abiejų darbų nuotraukos apačioje).

Koks yra menininko požiūris į gyvenimą?

Bendrai priimta meną laikyti kūrybinės vaizduotės ir įgūdžių išraiška. Savo apibrėžimu menas padeda mums aukštinti patį gyvenimą. Manau, kad menas man padėjo sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis primindamas apie vis dar šiame pasaulyje likusį grožį ir mūsų sugebėjimą išlikti pozityviems net didžios nevilties priešakyje. Dauguma mūsų yra taip paskendę gyvenimo monotonijoje, kad retai kada sustojame pažiūrėti į gražius medžius arba pasigrožėti jų tekstūros sudėtingumu. Manau, menininko požiūrio į gyvenimą turėjimas reiškia grįžimą prie to, kas kažkada mums suteikė džiaugsmo ir tikslą, ir supratimas, kad gyvenimas yra daug daugiau nei mūsų ego ir pasididžiavimas. Tai, mano požiūriu, yra kiekvieno menininko tikslas.

Kokių reakcijų apie savo darbus susilaukiate iš aplinkos?

Kiekvienas menininkas nori, kad jo darbas būtų suprastas tinkama prasme, aš taip pat. Bet kas labiausiai mane padrąsina yra kai kas nors pasako, kad mano paveikslas suteikė džiaugsmo jų gyvenimui arba buvo vienintelis dalykas, kurio trūko jų idealaus būsto vizijoje. Taip pat džiaugiuosi kai skirtingo tikėjimo žmonės susisieja su universaliais žodžiais arba frazėmis iš Korano ir pasako man, kokios panašios savo esme yra visos mūsų religijos. Galiausiai aš tikiuosi padaryti pasaulį geresne vieta gyventi, kur žmonės susivienija dėl bendrų tikslų per meną. Niekas man nesuteikia daugiau džiaugsmo nei žingsnis prie šio tikslo.

Koks geriausias patarimas, kurį esate gavusi?

Mano tėvas visuomet sake tikėti savimi, nepaisant ką sakys kiti. Jis liguistai man aiškino būti bebaime, po to sekė jo mėgstamas klausimas “kas blogiausio gali nutikti? Tikriausiai tu neišgyvensi ir tai vis tiek geriau nei pasiduoti paminant tai, kuo tiki”. Jis leido numanyti, tuo metu atrodė, kad gan griežtai, kad gyvenime yra daugiau nei tik “gyventi” ir ši stipri mintis nuo tų laikų man labai įstrigo, lengvai galiu sakyti, kad tai geriausias patarimas, kurį esu gavusi.

Kas jums patinka/nepatinka jūsų darbe?

Buvo laikas, kai buvau tik pradėjusi dirbti su savo komerciniais darbais, ir ieškojau aplinkinių pritarimo, dažnai ignoruodama savo individualų darbo stilių. Tačiau gan greitai supratau, kad mano pačios unikaliam stiliui buvo daug svarbiau būti suprastam, negu paviršutiniškai vertinamam. Šiandien vertinu subtilų balansą tarp to, ką pirkėjas nori pirkti ir to, kaip galiu paversti jų viziją realybe neprarasdama savo unikalaus stiliaus procese.

 

GRĮŽTI ATGAL