Musulmonų pankrokas, harcore'as ir islamas viename judėjime
Taqwacores“ judėjimo pradžia siejama su Michael Muhammad Knight novelės „Taqwacores“ atsiradimu, kurioje vieno musulmono amerikiečio susidūrimas su musulmonų pankroko atstovais priverčia jį kvestionuoti islamo tiesas ir buvimą musulmonų amerikietiškoje kultūroje. Šiuo metu pradeda rastis muzikinės grupės (Al-Thawra, Diacritical The Kominas, Secret Trial Five), suformavusios „Taqwacores“ subkultūrinį judėjimą. Sąvoka „Taqwacore“, pirmąkart panaudota Knight‘o knygoje, atspindi mišrų musulmonų amerikiečių identitetą, amerikietiškos ir islamiškos kultūros sintezę daugybės JAV musulmonų gyvenimuose. „Taqwa“ – tai islamo konceptas, simbolizuojantis supratimą apie Dievo sąmoningumą, “Core“ – tai „hardcore“, žodžio, apibūdinančio individą ar žmonių grupę, kuriai būdingas stiprus atsidavimas tai specifinei grupei ir jos vertybėms, kurios dažnai prieštarauja visuomenės normoms, trumpinys. Romanas taip pat tapo svarbiu ir dėl to, jog jis kalba apie platesnį islamo suvokimą – tokį, kuris apima ir musulmonus pankus bei pasisako už Dievo konceptą, kuris vertina girto, slankiojančio musulmono su skiautere ir tatuiruotėmis tikėjimą. Viena pagrindinių idėjų, išreikštų romane, - islamas, kaip religija ar konceptas, yra pakankamai platus, kad galėtų savyje ne tik talpinti, bet ir pripažinti tuos, kurie yra kitokie nei didžioji dauguma, kurie kvestionuoja religiją bei save ir patys pilnai nusprendžia, ką reiškia būti musulmonu.
Nors pankų ir sunkiojo metalo subkultūros egzistuoja ir ne Vakarų pasaulyje, Wawan Eko Yulianto atliktoje apklausoje, “Taqwacores” nariai apibūdino buvimą musulmonu JAV, kurio kilmė iš Artimųjų Rytų ar Pietų Azijos, kaip pagrindinę prielaidą “Taqwacore” atsiradimui. Jų pasakojimuose buvo pabrėžiami musulmonų, arabų, pietų azijiečių bei žmonių iš Artimųjų Rytų patiriami sunkumai bei patirtys. Toufic El Rassi taip pat apibūdino šią musulmono etiketę kaip unikalų Vakarų ar Amerikos fenomeną: „jei šios “Taqwacore” grupės grotų atitinkamose Rytų šalyse, jos tiesiog būtų vadinamos pankroko grupėmis; kadangi jos groja Vakaruose, jos apibūdinamos būtent tokiu būdu“. Svarbu pabrėžti, jog islamo religija skiria “Taqwacore” nuo kitų pankų judėjimų ir padaro prielaidas atskirai bendruomenei kurtis. Norėdamas egzistuoti kaip bendruomenė, “Taqwacore” judėjimas yra priklausomas nuo JAV konteksto, kadangi tik tokiu būdu jis gali save apibūdinti ar būti apibūdintas kitų kaip opozicija ar priešingybė.
Nors subkultūros gali tiek oponuoti tradicinei kultūrai, tiek neutraliai egzistuoti jos viduje, vis dėl to jos turi abipusę įtaką ir formuoja vienas kito charakterį. „Taqwacores“ subkultura kaip ir kiti pankroko judėjimai plačiojoje visuomenėje buvo vertinami neigiamai, dėl neatraktyvaus įvaizdžio, kuris buvo savotiška aliuzija į vandalizmą, politinį pasipriešinimą ir tradicinio gyventojo vertybių sutrypimą. Tai patvirtina pavyzdys Irane, kuriame jaunuoliai pradėję pankroko judėjimą neturėjo jokių politinių intensijų, vis dėl to, dėl savo išvaizdos ir veiksmų buvo persekiojami kaip politiniai oponentai.
“Taqwacores” ideologija buvo paremta natūralia jaunimo rezistencijos idėja. Ši sąvoka išreiškia mišrų musulmonų amerikiečių identitetą, amerikietiškos ir islamiškos kultūros sintezę daugybės JAV musulmonų gyvenimuose. Iš vienos pusės jaunuolių rezistencija prieš nusistovėjusias islamo dogmas ir siekis suformuoti religijos sampratą, kaip individualią praktiką persipina su jų vidine religine tapatybe, kurią jie išreiškia muzikoje ir pasaulietine – amerikietiškoje visuomenėje priimtina laisvo žodžio ir lygybės, samprata. Religija, anot “Taqwacores” narių yra individualus konstruktas, prieštaraujantis universalioms tradicinio islamo dogmoms.